į pradžią turinys susisiekite  
Grožis iš gamtos » Naminės kosmetikos receptai
Naminės kosmetikos receptai – avižos

Apie avižų naudą žinome visi. Senovėje avižomis buvo gydomi nudegimai ir pūliniai, o neseniai atliktais tyrimais nustatyta, jog avižos iš tiesų veiksminga priemonė padedanti kovoti su odos negalavimais.

plačiau
 
Naminės kosmetikos receptai iš lino

Linas neatsiejamas senovės lietuvių palydovas: manoma, kad linai Lietuvoje auginami jau apie 4000 metų.Pastaruoju metu linai vis dažniau naudojami šampūnų, kremų ir kitų grožio produktų gamyboje.

Linų sėmenyse yra 30 – 40% aliejaus, 10 – 20% gleivinių medžiagų (apvalkalėlyje), 20 – 25% baltyminių medžiagų, cukrų, stearinų, karotino, organinių rūgščių, fermentų, glikozido linamarino ir kt.

plačiau
 
Naminės kosmetikos receptai – liepa

Liepa – nuo seno lietuvių ne tik už grožį, bet ir dėl gydomųjų savybių itin vertinamas ir gerbiamas medis. Liepos arbata gydomos peršalimo ligos, o liepos jauninamosios savybės itin vertinamos natūralios kosmetikos gamyboje.

Kosmetikos tikslams galima naudoti visų liepos rūšių žiedus, lapus, brazdą, pumpurus, sėklas ir kai kuriuos medienos produktus.

Liepos žieduose yra apie 0,05% eterinio aliejaus, gleivių, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, cukrų, karotino, vitamino C; lapuose – fitoncidinių medžiagų, vitamino C, karotino, glikozidų; sėklose – 13-23% aliejaus, kurio skonis primena migdolų arba persikų aliejaus skonį.

plačiau
 
„Saulėtas“ kūno sviestas nuo strijų

Strijos- toks pats moterims keliantis siaubą žodis, kaip antsvoris, celiulitas.

Strijos- odos paviršiuje matomi siauri šviesiai ar melsvai rausvos spalvos ruoželiai, atsirandantys dėl elastinių odos skaidulų silpnumo. Dažniausiai tai atsitinka nėštumo metu – šis odos defektas vargina net 90 proc. nėštukių, tačiau strijos gali atsirasti ir dėl didelių kūno svorio pokyčių (taip pat ir vyrams) – greitai ir daug priaugus svorio ir tempiantis odai, ji tampa mažiau elastinga, o joje esančios elastinės skaidulos trūksta ir šitaip atsiranda žymių – strijų. Strijų gali būti bet kūne bet kurioje vietoje, kur tempiasi oda, dažniausiai – krūtų, pilvo, sėdmenų, šlaunų srityse.

plačiau
 
Kosmetikos iš medetkos receptai

Iš kitų žolynų ryškiai oranžinėmis žiedų galvutėmis išsiskiriančios medetkos gydomosios savybės žinomos nuo seno.

Pagrindinė medetkos nauda – antiseptinis poveikis, kuris mažina uždegimus, paraudimus, gydo žaizdas. Todėl medetkos gaminiai daugiausia domina moteris, turinčias jautrią ir probleminę odą. Medetka dažnai sutinkama ir vaikiškoje kosmetikoje.

plačiau
 
Naminės kosmetikos receptai iš jonažolės

Tvirtinama, kad jonažolė – vaistas nuo „devyniasdešimt devynių ligų“, ji atgaivina pažeistas organizmo ląsteles, ramina nervus, padeda įveikti depresiją, puikiai gerina medžiagų apykaitą, tonizuoja.

Žolėje yra iki 0,4 % dažinių, 12 % rauginių medžiagų, 0,5 % glikozidų, cukrų, karotino, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, polisacharidų, mineralinių medžiagų, flavonoidų.

Jonažolės paplitusios visame pasaulyje, o šio augalo preparatai naudojami ir kosmetikos gamyboje.

plačiau
 
Naminės kosmetikos receptai iš pipirmėtės

Pipirmėtė – tai notrelinių šeimos daugiametis, 30 – 100 cm aukščio kvapus žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, šakotas, žalias, rusvas arba violetinis. Lapai priešiniai, kotuoti, pailgi, dantyti, žali arba violetiškai rausvi. Žiedai menturiai stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę į varpiškas kekes.
Šeimininkės šį daugiametį augalą pamėgo dėl lapų, kuriais galima puošti patiekalus, širdžiai mielo kvapo ir šaldančio skonio, pagardinančio įvairius gėrimus. Kosmetikos tikslams naudojami pipirmėtės lapai ir juose esantis eterinis aliejus ir mentolis.

plačiau
 
Kosmetika iš bulvės

Bulvė pelnytai laikoma nepakeičiamu produktu, sakoma, kad bulvė – tai antroji lietuvio duona. Bulvės ne tik pigus, maistingas produktas, bet ir kosmetikoje naudojamas augalas. Bulvių gumbuose yra apie 20 % angliavandenių, 2 % baltymų, 0,6 % ląstelienos. Be to, yra 26 – 42 mg % vitamino C, B1, B2 ir karotino.

plačiau
 
Kosmetikos receptai iš rabarbaro

Rabarbaras – daugiametis augalas, kurį gegužės mėnesį jau galima pradėti naudoti įvairioms procedūroms: maistui, sveikatai ir grožiui. Rabarbarą pirmieji pradėjo auginti kiniečiai (maždaug prieš 5000 metų). Apie XVIII a. vidurį jis paplito ir Europoje. Savaime Lietuvoje neauga, todėl auginamas soduose, parkuose, daržuose.

Kosmetikos tikslams naudojami šakniastiebiai ir šaknys. Jie kasami rugsėjo – spalio mėn. Iškasus apvytinami saulėje, po to supjaustomi gabaliukais ir džiovinami džiovykloje ne aukštesnėje kaip 600 C temperatūroje.

plačiau
 
Naminė kosmetika – beržas

Kosmetikos procedūroms naudojami beržų pumpurai, lapai, sula ir degutas. Dar neišbrinkę pumpurai kartu su šakutėmis skinami kovo – balandžio mėnesį. Džiovinami vėdinamoje patalpoje, pavėsyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 25-30 laipsnių temperatūroje. Šakelėms išdžiūvus, pumpurai nukuliami. Išdžiūvusi žaliava yra malonaus kvapo ir tinkamai laikoma naudojama dvejus metus. Beržų lapai skinami beržams žydint, kol dar jauni ir kvapnūs, gegužės mėnesį. Lapai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje.

plačiau
 
1   2   >  >>