į pradžią turinys susisiekite  
Virtuvėlė
Jogurtas namuose – kur kas paprasčiau, nei galvojote!

Parsinešę iš parduotuvės savo mėgstamo jogurto, atidžiai perskaitykite sudėtį. Ar viskas suprantama? Ir…ar norėsite pirkti vėl?
Pasigaminti jogurtą namuose kur kas lengviau, nei įsivaizduojate! Užtruksite tik dešimtį minučių, o turėsite visą litrą sveiko, skanaus, namuose pagaminto JŪSŲ jogurto.

plačiau
 
Madingiausios pavasario salotos!

Pavasarį viena pirmųjų pakelėse, pakrūmėse, patvoriuose pasirodo paprastoji garšva. Sodininkų ir daržininkų nemėgstama piktžolė garšva – puikus vitaminų šaltinis!
Garšvos preparatai nuo seno naudoti podagrai, reumatui, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimams gydyti, kraujo spaudimui mažinti. Augalo antpilas pasižymi lengvomis raminančiomis savybėmis, kompresais malšinamas sąnarių skausmas, gydomi nudegimai, vabzdžių sugeltos vietos. Augalo nereikėtų naudoti esant žemam kraujo spaudimui.

plačiau
 
Gaminame su notrele

Dažname pagriovyje ar pakelėje sutiksime baltažiedę notrelę, dar vadinama notrele, balta dilgėle. Notrelė – tai daugiametis iki 80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apaugęs retais plaukeliais, stačias ir keturbriaunis. Lapai – karpytais kraštais, plaukuoti, žiedai baltos spalvos.
 

plačiau
 
Kiaulpienių skanėstas

Jei negyvenate didmiesčio viduryje, jei nebijote eksperimentuoti ir jei švarių kiaulpienių žiedų nereikia ieškoti kaip didžiausio deficito, siūlome išbandyti paprastą skanėstą iš kiaulpienių žiedų!

Kiaulpienių žiedai maistui tinkami skinti nuo pavasario iki rudens. Tačiau pavasariniai, jaunučiai žiedai, kaip ir visų augalų, turi daugiausia naudingų medžiagų ypač po žiemos nusilpusiam organizmui.

Atminkite kiaulpienių skanėstas – tai puikus būdas skaniai valgyti tai, kas naudinga ir sveika.

plačiau
 
Saldžiai miela morkų kava

Minkštas, saldus, mielas kavos kvapas, kuriuo prisipildo rytinė virtuvė tik užplikius pastarojo gėrio. Rytinė morkų kava ne tik neįprasta, sveika, tačiau ir natūraliai salstelėjusi.

Tiesa, garuojantis kavos puodelis skonio receptorius palepins tik po 5 – 6 valandų, tad morkų kavą pradėkite ruošti tuoj pat. Žinoma, jog kitąkart laukti nereiktų, kavos galite pasigaminti ir daugiau.

plačiau
 
Skanūs kepsniai ant…aksties (pradžia)

Kodėl šiandien Lietuvoje mes kepsnius ant iešmo vadiname klajoklių tautos - kalmukų žodžiu - „šašlyku“?

„Šaš-lyk“ - tai tiurkų-iraniečių žodis, reiškiantis šešis dantis (ir iešmus). Uzbekų kalboje tridantės šakės vadinamos „uč-lyk“, penkiadantės šakės – „,beš-lyk“. Iraniečių, tadžikų, azerbaidžaniečių, kalmukų kalbose „šeši“ reiškia „šaš“. Vidurinėje Azijoje būtent ant iešmo (šampūro) maunama nei daugiau ir nei mažiau, o 6 gabalėliai mėsos, todėl ir šioje teritorijoje gyvenantys žmonės, o taip pat Rusijoje gyvenantys įvairių tautų musulmonai kepsnius ant iešmo vadina šašlykais, beje rusai (perėmę iš Pavolgio stepėse gyvenančių klajoklių musulmonų kalmukų) kepsnius ant iešmo taip pat vadina „šašlykais“.

plačiau
 
Kepame tikrus kepsnius ant žarijų (tęsinys)

Nepriklausomas mitybos ekspertas Vincentas sakas pataria, kaip pasigaminti skanų (ir sveiką) kepsnį.

Teatleidžia tie, kuri pasirinko vegetarišką mitybą ar veganišką gyvenimo būdą. Kaip sakoma, žodžių iš dainos neišmesi ir, kaip begerbtume žmonių pasirinkimą ir kaip bemylėtume gamtą, visgi protėviai nesimaitino vien žolelėmis ir grūdais. Medžioklė- ne vien vyriškumo įrodymas ar trofėjų kolekcijos papildymo būdas. Medžioklės laimikiai ir gyvulininkystės produktai nuo seno labai svarbūs daugelio
šalių gyventojų mitybos racione.

plačiau
 
Liaudies medicina. Receptai su kefyru ir jogurtu

Vos sužinoję apie gydomąsias kefyro ir jogurto savybes žmonės išsyk pradėjo gydytis jais įvairias ligas, kartu ir odos. Kefyras ir jogurtas skatina ant odos esančių žaizdų ir opelių gijimą, mažina niežulį ir pleiskanojimą, pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu. Siūlome jums keletą liaudies medicinos receptų, kurie sėkmingai naudojami ir kosmetologijoje, ir dermatologijoje.

plačiau
 
Kaip paruošti klevų sirupą?

Jei kada sugalvosite aplankyti Šiaurės Ameriką, nepamirškite paragauti ten augančių klevų sulos sirupo. Deginto cukraus skonį primenantis, tirštokas, nuo auksinės iki tamsiai rudos  spalvos klevų sirupas paskanins mėgiamą desertą, rytinę kavą ar įprastus blynus. Pradžioje sirupo paskanaukite vieno – viename šaukštelyje jaučiama tūkstantis skonių. Kiekvienas klevų sirupo skonį apibūdina skirtingai, skanaujant galite pajusti netikėtą vanilės, kavos ar net lengvo medžio dūmo poskonį.

plačiau
 
Lietuvos kulinarijos paveldas: bulviniai blynai

Apie bulvių atsiradimą Lietuvoje istoriniai šaltiniai rodo, kad Kristupas Radvila (1585-1640) Kėdainiuose rūpinosi įkurdinti vokiečių kolonistus evangelikus liuteronus ir palankių mokesčių dėka skatino juos atvykti į miestą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių ir kurie čia gautuose daržuose pradėjo maistui auginti ne tik vietines, bet ir atsivežtas iš Vokietijos daržoves, tame tarpe ir bulves sau bei Radvilų virtuvei. Iš čia bulvės išplito po visus Lietuvos dvarus, o vėliau ir valstiečių laukus.

Taigi, lietuviai du šimtus metų anksčiau nei lenkai ir trys šimtai metų anksčiau nei rusai ar belorusai, tai yra – 383 metus be valdininkų „činovnikų“ leidimų ir slavafilinių rašliavininkų žinios augina bulves ir jomis maitinasi, kepa bulvinius vėdarus, blynus ir sklindžius, net kiaules, kol jas dar nesenai augino, bulvėmis šėrė…

plačiau
 
<<  <  1   2   3   >  >>